Gyvenimas automobiliuose

Ką rašo spauda apie apie kemperius ar kempingus
Laimutė S.
8
8
Pranešimai: 134
Užsiregistravo: 2016 Vas 22 19:30
Šalis miestas: Vilkaviškis
Jūsų transporto modelis: Fiat Dukato Marlin

Gyvenimas automobiliuose

Bir 2017 12 11:01

Standartinė Laimutė S. » 2017 Bir 12 11:01


Vartotojo avataras
Vytautas.Ž
10
10
Pranešimai: 310
Užsiregistravo: 2016 Vas 18 19:30
Šalis miestas: Vilnius
Jūsų transporto modelis: Challenger

Re: Gyvenimas automobiliuose

Gru 2018 03 17:35

Standartinė Vytautas.Ž » 2018 Gru 03 17:35

Prisiekęs keliautojas namus ant ratų įsirengė pats

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ

Vilkaviškyje gyvenantys verslininkai Dijana ir Silvestras Olišauskai – prisiekę keliautojai. Per kelis bendro gyvenimo dešimtmečius šeima įvairiomis transporto priemonėmis įveikė tūkstančius kilometrų. Šįmet Silvestras nutarė pasirūpinti kelionių patogumu ir mikroautobuse „Mercedes Sprinter“ įsirengė namus ant ratų. Viską, išskyrus baldus, vyras susikonstravo pats.



Keliauja nuo jaunumės

– Kelionių manija „sergu“ nuo vaikystės. Į pirmą savarankišką išvyką senu motoriniu dviračiu susiruošiau būdamas 14 metų, – pasakojo S. Olišauskas.

Žemaitijoje gimęs ir augęs Silvestras tenykštėmis apylinkėmis savo transporto priemone tada įveikė apie 70 kilometrų. Vėliau leisdavosi į ilgas keliones dviračiu. Susipažinęs su žavia klaipėdiete Silvestras suprato, kad rado patikimą kelionių partnerę, ir merginą vedė. Į povestuvinę kelionę su žmona Dijana Silvestras važiavo motociklu.

Vėliau abu sutuoktiniai, atsikėlę į Vilkaviškį ir čia pradėję verslą, keliavo ir automobiliu, ir lėktuvais. Beje, viena iš šeimos verslo sričių susijusi su kelionių organizavimu ir pardavimu.

– Į Vilkaviškį atvykome Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Anksčiau su žmona gyvenome Klaipėdoje, abu turėjome darbus. Tačiau visuomet kirbėjo mintis, kad galime ir turime dirbti ne kitiems, o sau. Pasidairę po Klaipėdą supratome, jog ten jau viskas privatizuota ir įsiterpti kažkur su savo verslu bus labai sunku. Tuomet atsiminėme Vilkaviškį, kur gyvena mūsų giminių, – pasakojo S. Olišauskas. – Atvažiavę apsidairyti supratome, kad perspektyvos labai didelės, nes miestas buvo tikrai gyvybingas, o susikūrusių verslų – vos keletas. Nusipirkome patalpas ir sėkmingai dirbome kelis dešimtmečius. Deja, šiuo metu viskas stipriai pasikeitė, nebeliko žmonių – mūsų klientų. Vis dažniau aplanko mintis ieškotis kitos vietos gyventi ir dirbti.

Skelbimuose svajonės nerado

Realios vizijos, kur išvažiuoti iš mūsų rajono, versli šeima kol kas nesubrandino. Visas Silvestro mintis šįmet užkariavo patogaus mikroautobuso įrengimas. Daug keliaujanti pora vis pagalvodavo apie kemperį. Tačiau keliaudami jie sutikdavo žmonių, kurie su palyginti griozdiška transporto priemone negalėdavo pravažiuoti siauromis Italijos, Ispanijos gatvelėmis. Tuomet vyriškis nusprendė patogų kemperį pasidaryti pats.

– Iš pradžių rinkausi iš to, ką siūlo internete. Ieškant keliauti skirto automobilinio namelio vieni atrodė dideli ir sunkūs, kiti – seni, nepatikimi, treti – per brangūs. Kadangi keliauti planavome toli, tai susidėliojome prioritetus: kompaktiškas, galingas, patikimas ir su visais patogumais, – sakė vilkaviškietis. – Nusipirkau 6 metrų ilgio mikroautobusą „Mercedes Sprinter“ ir metų pradžioje kibau į darbą. Du mėnesius užtruko naršymas internete ir įrangos komplektavimas. Dar porą mėnesių – visas įrengimas.

Miegamąjį tobulino ilgai

Silvestras pats įrengė šilumos izoliaciją, vėdinimo sistemą, stoglangį, dujinę viryklę, geriamojo ir panaudoto vandens talpyklas, biotualetą, kompresorinį šaldytuvą, saulės baterijų energijos tiekimo sistemą, kuri elektra aprūpina visą kemperį. Nepamiršta ir atgalinio vaizdo kamera bei sukiojamos vairuotojo bei keleivio sėdynės. Padaryti baldus vyriškis patikėjo Čyčkų kaime jachtas gaminantiems vyrams. Jie baldus padarė iš patvarios jūrinės faneros. Miegamąjį autobuso gale Silvestras įrengė pats. Ten vyras įmontavo 140 cm pločio miegamąją sofą.

– Miegamąją vietą rengiau bene ilgiausiai. Keliskart teko išardyti ir perdaryti. Iš pradžių miegamasis išėjo labai nejaukus, nes neuždengiau metalinių detalių. Tuomet ėmiau siūti apmušalus, izoliaciją, tačiau juos padariau per storus, patalpa liko pernelyg maža. Trečią kartą išnaudojau kiekvieną kertelę, išformavau gobeleną ir dabar jau galiu sakyti, kad čia jauku ir gera, – pasakojo S Olišauskas. – Dabar miegamasis patogus, per stoglangį galime stebėti šviečiančias žvaigždes.

Kai kurias detales, būtinas įrengiant automobilinį namelį, Silvestras rado naudotų dalių parduotuvėse, visą buitinę techniką pirko naują. Kelių mėnesių darbo rezultatas nudžiugino abu sutuoktinius. Dabar jie turi jaukų ir patogų mobilų viešbutuką ant ratų. S. Olišauskas suskaičiavo, kad įrengti mikroautobuso vidų atsiėjo porą tūkstančių eurų. Dar dvigubai tiek kainavo pats autobusas.

Pasiekė išsvajotąją Italiją

Įrengtą kemperį šeima nutarė išbandyti netolimoje kelionėje į Lenkiją. Pasak Silvestro, per penkias dienas buvo galima pamatyti trūkumus. Jie buvo labai nedideli. Teko padaryti papildomą šaldytuvo užraktą, nes posūkiuose vis atsidarydavo durelės. Išbandę autobusiuką Lenkijoje Olišauskai pasiryžo dešimties dienų kelionei į Ukrainą, į Karpatų kalnus ir Užkarpatę. „Užkariavusi“ kalnuotas vietoves pora nutarė leistis į dar tolimesnę kelionę.

– Maršruto pernelyg neplanavome: gal Austrija, gal Mozelio slėnis Vokietijoje ir lyg juokais – gal Italija?.. Austrijoje teko pabendrauti su garbaus amžiaus austrų pora, taip pat keliaujančia kemperiu. Pasikalbėjome apie keliones ir jie mus tiesiog sugundė vykti į Italiją. Į ją nutarėme važiuoti per Slovėniją. Iš Austrijos – 8 kilometrų tunelis ir mes jau kalnuotoje Slovėnijoje. Ten gėrėjomės vaizdais: aukšti kalnai, tarp jų tyvuliuojantis smaragdo skaidrumo Bledo ežeras, tarpekliai, urvai, kitos gamtos grožybės. Šalis graži, bet nepigi. Galiausiai pasiekėme Italiją. Nusprendėme pasitenkinti šalies šiaurinės dalies grožybėmis: Venecija, Paduva, Vicenza, Verona, Gardos ir Komo ežerais su gražuolėmis viduramžių vilomis, išpuoselėtais sodais ir parkais. To grožio nupasakoti neįmanoma, reikia pamatyti, – kelionės įspūdžiais dalijosi Silvestras.

Pasak Olišauskų, galimybė keliauti kemperiu jiems suteikė visišką laisvę. Nereikėjo iš anksto planuoti ir užsisakinėti nakvynės vietų, kruopščiai sudarinėti maršruto. Europoje kempingai įrengti patogiai, o kompanija juose susirenka šauni – daug keliaujantys senjorai iš Austrijos, Vokietijos, Šveicarijos, Italijos. Šeima sutiko keliautojus net iš Meksikos, tik lietuvių niekur nematė.

Vilkaviškiečius nustebino tai, kad daugelis keliauja su savo augintiniais, o dažnas kempingas šeimos numylėtiniams suteikia visus patogumus. Teko matyti net ledų šunims parduotuvę.

Svarbiausia – patogumas, ne prabanga

– Keliaudami pastebėjome vieną dalyką: kur važiavome, visi, net ir didžiausi miestai, pažymėti paprasčiausiomis lentelėmis su pavadinimu. Matyt, užsieniečiams ne taip svarbu, kaip užrašytas ir įprasmintas miesto vardas. Jiems daug svarbiau, kas yra pačiame mieste, – svarstė keliautojų šeima.

Šįmet Olišauskai apvažiavo tikrai nemažai. Su kemperiu keliauta 35 dienas, sukarta apie 8 tūkst. kilometrų. Vilkaviškiečiai džiaugėsi, kad autobusiukas negedo, visos sistemos veikė nepriekaištingai, todėl kelionės neprailgo ir didesnių patogumų jiedu nepasigedo. Dušų ir net baseinų paplaukioti buvo galima rasti visuose kempinguose. Labiausiai trūko dviračių. Dabar įrenginį, kad galėtų juos vežiotis, Silvestras jau baigia sumontuoti autobusiuko gale. Dviračių stovas – taip pat vyriškio autorinis kūrinys. Jo konstrukcija tokia, kad prireikus būtų galima lengvai atidaryti galines autobusiuko duris, kuriose įrengtos visos vandens ir dujų talpyklos. Keliaudama pora taip pat pasigedo pavėsį teikiančios stoginės. Per žiemą automobilinio namelio šeimininkas planuoja ją pasidaryti.

Pasak Olišauskų, keliauti galima įvairiai, kaip kas gali ir mėgsta: lėktuvu verslo klase, autobusu, kruiziniu laivu ar patogiu kemperiu, bet rezultatas vis tiek bus tas pats – pasaulio pažinimo džiaugsmas. Sutuoktiniai įsitikinę, kad kelionės padeda suprasti labai svarbius dalykus ir tada nusprendi, kas tau svarbiau – naujas automobilis, namo remontas ar neišdildomi įspūdžiai.

Olišauskų šeimos atsakymas aiškus – kelionė! Jos patyrimų, prisiminimų ir džiaugsmo niekas neatims ir nepavogs.







Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 1 ir 0 svečių